Vienas iš labai svarbių laimėjimų intuityvaus valgymo kely (kai valgoma pagal savo vidinius pojūčius) yra ženklus saviplakos sumažinimas. Visose srityse, ne tik maisto pasirinkimuose ir kūno vertinime. Apie kitus laimėjimus aprašiau čia.
Aš nuolat savy ieškojau trūkumų. Dažniausiai užkliūdavo pilvas ir juosmuo. Dar šlaunis pabaksnodavau, ypač vidinę dalį. Niekada neatkreipdavau dėmesio, kad graži mano nugara, pečių juosta, rankos, blaudzos, mano nagai puikios gražios formos, galėčiau vardinti ir vardinti.
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI >>>
Pati sau buvau susikūrusi nevisavertiškumo kompleksus, o paskui kentėdavau nuo jų. Išorė turėjo didelę įtaką mano asmenybei. Kažkaip nepamenu, kad būčiau kažko atsisakiusi dėl savo netobulumų, nes, na, "pakenčiamas" dar tas pilvas buvo. Bet tikrai žinau ne vieną atvejį kur turėdami netobulą kūną žmonės neišdrįsta nueiti į pirtį, ar sportuoti, ar tiesiog įsibėgėjus dėt bambioškę į vandenį nuo tilto. Nes, na, jie jaučiasi to neverti.
Vis mažiau aš vertinu išorę. Norėčiau rašyti, kad neberūpi, bet meluočiau. Vis mažiau man rūpi kokia etiketė ant jos suknelės, ką jis vairuoja, kokios firmos jų vaiko vežimėlis. Man svarbiau, kaip žmonės jaučiasi šiandien, kaip suvokia pasaulį, kokiu būdu skleidžia meilę žmonėms.
INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE
Dabar aš suprantu, čia labai svarbus suvokimas man, kad aplinkinių nuomonė apie mane - tai tik atspindys to, ką žmogus pats apie save galvoja. Kai naujai įvertinau savo asmenybę, pradėjau gerbti save - tai ir aplinkiniai kažkaip nustojo matyti mano trūkumus (kurių net nebuvo), kreipia dėmesį į privalumus. N+k pavyzdžių, kada mažo ūgio ar kitų netobulumų turintys žmonės buvo pripažinti ir gerbiami. Už savo darbus, mintis, idėjas.
Kai kritikuojame save, jaučiame panieką ir neapykantą, o gal net smerkiame, tai išties mes norime pakeisti savo išvaizdą ar elgesį, jausti savo patrauklumą, išskirtinumą, reikalingumą ir svarbumą, tobulinti save. Bet pasvarstykime kiekvienas sau - kaip save plakant galima pakeisti savo išvaizdą? Elgesį? Įsivaizduokite žmogų, kuris nori būti švarus, bet pila ant savęs purvą. O aš būtent tai ir dariau. Ir viena pirmųjų pamokų, kurią supratus man tapo žymiai lengviau eiti sąmoningo valgymo keliu, tiksliau, tik tai supratus aš iš principo galėjau judėti toliau - kad su savimi turiu būti tokia švelni ir jautri, kaip tėvai su naujagimiu. Kai prisimindavau, kad turiu su savim elgtis švelniai kaip su kūdikiu, greit susiimdavau ir grubias mintis keisdavau švelnesnėmis. Taip išsiugdžiau naują įprotį, elgesio modelį.
Būsiu atvira - apie švelnų dialogą su savim reikia prisiminti ir dabar. Vis rečiau ir rečiau, bet kartais reikia.
Kaip mes vertiname save, taip ir aplinkiniai vertina mus. Sau ir jums linkiu kuo daugiau meilės
Jeigu patiko šis įrašas, pasidalink su draugais, ačiū.
Labai patinka, kaip daliniesi savo patirtimi, rašai. Lengvai skaitosi ir tuo pačiu, galiu atpažinti save 🙂 Ačiū 😉
Džiaugiuosi, kad patinka, ačiū už gražius žodžius 🙂