Kiek kartų esame girdėję pasakymą, skirtą stambesniam kūnui „nu ta genetika yra tik pasiteisinimas“, "tai pas tave čia irgi stambūs kaulai"? Aš ne kartą. Ir N kartų esu girdėjusi kitą pusę, kuri sako (daugiau konsultacijose kabinete) – „kad ir kiek ko aš daryčiau (tradiciškai - dietos, sportas, papildai, lieknėjimo arbatos ir t.t.), vis tiek tas mano kūno svoris yra toks koks yra.“
Pažiūrėkime ką sako mokslo pasaulis apie genetiką ir kūno svorį.
INTUITYVAUS VALGYMO KURSAS SU GRUPE
Kiek genetika lemia kūno svorį?
Tyrimai rodo, jog mūsų genetika nulemia apie 1/3 mūsų kūno svorio. Dvi rimtos studijos su dvyniais ir įvaikintais vaikais parodė, kad vien tik genetika svoriui turi įtakos apie 25-40% (1) (2) (3). Yra studija, kuri parodė dar didesnę kūno svorio sąsają su genetika – 50-90% (4).
Paveldimumas nemažai apsprendžia ir apie riebalinę kūno masę: genetika turi įtakos ne tik KIEK riebalų mes prikaupsime, bet ir KUR jie kaupsis (5)
Dar vienas tyrimas parodė, kad įvaikinti vaikai svėrė panašiai kaip jų biologiniai tėvai, o ne kaip tėvai, kurie faktiškai juos augino. Vadinasi, kai kuriais atvejais aplinka nedaro tokios didelės įtakos kaip genetika. (6)
REGISTRACIJA INDIVIDUALIAI KONSULTACIJAI
Krūties vėžio, šizofrenijos, širdies ir kitų ligų išsivystymo priežastis dažnai yra genetikos veiksnys. Įdomu tai, kad didesnio kūno svorio ir riebalų kiekio paveldimumo rodiklis yra didesnis negu minėtųjų sveikatos būklių. (7) (8) (9)
Genetika - ne visagalė
Tačiau – labai svarbus momentas – nepaisant to, kad žmogus turi „stambumo“ geną, nereiškia, kad jis ir aktyvuosis. Paimkime paprastą pavyzdį iš „kitos operos“. Tarkime, du iš tos pačios šeimos kilę vaikai turi genetinę melanomos (odos vėžio) riziką. Vienas vaikas daug bus saulėje, nesiteps kremų ir panašiai, o kitas vaikas saugosis saulės, dengs odą kremu ir kitaip rūpinsis savo oda. Kuriam didesnė tikimybė, kad melanoma aktyvuosis? Taip pat yra su „stambumo“ genu. Jeigu žmogus pakankamai pilnavertiškai valgo, nesilaiko dietų, kurios ilgalaikėje perspektyvoje svorį augina, yra fiziškai aktyvus, pakankamai normaliai reguliuoja stresą, miego ir kitus sveikatai palankius įpročius, gali būti, kad „stambumo“ genas bus, pavadinkime, budinčiame režime.
PRAKTINIAI PATARIMAI Į EL. PAŠTĄ
Aktyvumas, streso lygis ir kiti gyvenimo būdo faktoriai reguliuoja hormoninį organizmo foną ir neurotransmiterių darbą, o jie ir yra atsakingi kokie genai bus aktyvuoti, o kurie išliks “budinčiame” režime.
Mes nesame visagaliai svorio reguliavime
Viešojoje erdvėje (deja, ir iš specialistų) tenka matyti demonstruojamą kone visagalybę reguliuojant kūno svorį, neva viskas priklauso tik nuo mūsų. Deja, mokslinio patvirtinimo šie teiginiai neturi. Sveikiausia mums siekti savo natūralaus kūno svorio, apie jį esu parašiusi atskirai, kviečiu paskaityti paspaudus nuorodą. Trumpai - tai kiekvienam žmogui tinkamas sveikas kūno svoris.
Apibendrinimas
Taigi, pagrindinė šio straipsnio žinutė tokia: mes turime įtakos savo genetikai ir nemaža dalimi galime įtakoti svorį, tačiau mes nesame visagaliai ir, deja, kartais įtakos svoriui turime mažiau, nei manome. Jeigu apsisprendžiame siekti didesnio nei mūsų natūralus kūno svoris, už tai susimokame - laiku, energija, pinigais, gyvenimo džiaugsmu ir kita, mano galva, brangia valiuta.
Cituoti tyrimai:
- https://www.taylorfrancis.com/chapters/edit/10.1201/9781003068242-16/genetics-obesity-overview-research-directions-claude-bouchard
- https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/ajhb.1310030305
- https://europepmc.org/article/med/3391737
- https://link.springer.com/article/10.1023/A:1025635913927
- https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/j.1550-8528.1996.tb00543.x
- https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/nejm198601233140401
- https://europepmc.org/article/med/8782724
- https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/nejm199005243222102
- https://jamanetwork.com/journals/jama/article-abstract/359582
