Iki pusdienio su valgymu kaip ir viskas gerai, bet vakarop...
Tai yra labai dažna frazė, kurią girdžiu iš klientų savo asmeninių konsultacijų kabinete. Klientai sako: "Atrodo, bandau su savim tartis, kad tai paskutinis kąsnis, bet... ir vėl su savim susitinku virtuvėje. Ir ypač tai vyksta antroje dienos pusėje - o tai labai neduoda man ramybės (juk neišsportuosiu!) - kodėl gi man tiek daug užkandžiauti ir valgyti norisi būtent vakarais?"
NORIU GAUTI PRAKTINIUS PATARIMUS
Ar užkandžiavimas yra problema?
Žiniasklaidoje pilna informacijos, kad užkandžiavimas kenkia. Ir aš pati, kai dar buvau aršioje kovoje su maistu (ir savim), buvau šventai įsitikinusi, kad visos mano bėdos (persivalgymai, emociniai valgymai, įkyrios mintys apie maistą ir sportą, nuolatinė svorio kontrolė ir t.t.) išsispręs kai aš išmoksiu neužkandžiauti. Kai atidžiau pradėjau stebėti savo užkandžiavimus, kodėl vieną dieną aš valgau nuolat, kitą stabiliai, tokių nevaldomų, rodos, vakarų praktiškai neliko. Ir tai lėmė ne viena priežastis, kurias aš tuoj aptarsiu.
Tik prieš tai noriu pasakyti, kad:
NĖRA PAKANKAMAI MOKSLINIŲ ĮRODYMŲ, JOG UŽKANDŽIAVIMAS KENKIA.Taigi, čia pirma vieta kai galime atsipalaiduoti ir ramiau jaustis. Tikrai užkandžiavimas nėra toks demonas, kurio reikia bijoti. Kita vertus, neneigiu rekomendacijų - naudinga turėti valgymo režimą ir valgymas neturėtų būti mūsų nuolatinė veikla. Daugumos (o tikriausiai ir visų žmonių) mityba yra stabili kai maisto gauname reguliariai, t.y. kai dienoje pavalgome 3 pagrindinius patiekalus, o tarpuose ko nors užkandame.
Taigi, jeigu kartais pasitaiko tokių dienų kai norisi tik užkandžių be rimtų valgių, nieko tokio. Jeigu tokių dienų daug - verta pažiūrėti į savo valgymo įpročius giliau ir atsakyti sau į klausimus:
1 klausimas - ar pakankamai valgau dienos metu?
Viena paprasta priežastis, kodėl vakare mes daugiau užkandžiaujame, tiesiog - esame alkani. Jeigu mes "nedavalgome" ryte, dienos metu, tai beveik garantuotai atsiimame vakare ar kitą dieną. Tai dažniausia priežastis, tarp jų ir ankstesnės mano, vakariniam valgymo maratonui.
Čia gali užsisukti užburtas ratas. Ryte nepavalgau, nes nenoriu, dieną nepavalgau, nes neturiu laiko, daug darbų. O štai atėjus vakarui - valgau non stop, persivalgau ir vis tiek užkandžiauju toliau. O iš paskos kaip šleifas eina fizinis diskomfortas bei tokie jausmai kaip kaltė, beviltiškumas, pyktis ant savęs, baimės dėl svorio ir pan. 
2 klausimas - ar patiekalai sotūs ir maistingi?
Kiekvienas maistas mus įtakoja skirtingai. Su baltymais mūsų organizmas tvarkosi vienaip, su riebalais antraip, o su angliavandeniais dar kitaip. Plius dar svarbu tai, kokius angliavandenius valgome - greitai ar lėtai pasisavinamus. Šiame įraše aš nenagrinėsiu giliau apie maistines medžiaga. Siūlau atkreipti dėmesį kaip mes jaučiamės suvalgę tam tikro maisto. Kaip ilgai išlieka sotumo jausmas. Intuityvus valgymas rekomenduoja rinktis maistą, kurį pavalgius mes jaučiamės gerai ir kas teikia sotumo jausmą. Verta peržiūrėti, ar pvz. suvalgytas sumuštinis su trapučiu mums suteikia sotumo jausmą ir palyginti su sumuštiniu ant duonos. Man antras variantas būtų priimtinesnis, nes suvalgiusi sotesnį sumuštinį aš jausiu tikrą sotumą, o ne vien skrandžio užpildymą. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar mūsų mityba yra pilnavertė, ar mūsų maistas yra įvairus.
UŽSIREGISTRUOTI ASMENINEI KONSULTACIJAI
3 klausimas - ar valgau tam, kad kažko nedaryčiau?
Daugelis žinome kiek atsiranda reikalų kai reikia ruoštis kažkokiam dalykui, pvz. egzaminui ar svarbiam susitikimui - ir langai, žiūrėk, nenuvalyti, ir lempos jau kokios apdulkėjusios. Arba jeigu reikia ką nors nuveikti, ką atidėlioju kelias dienas, pavyzdžiui, susitvarkyti spintą, o taip nesinori... Kyla klausimas, kaip čia legaliai to nedaryti? Reikia pavalgyti - juk svarbu nesijausti alkanam. Taigi, šis atidėliojimas irgi veda prie užkandžiavimo - būdas prasiblaškyti.
4 klausimas - ar valgau tam, kad atsipalaiduočiau?
Vakare dažniausiai žmonės ilsisi. Parašiau dažniausiai, bet pati tuo suabejojau. Na, bent jau sveika būtų taip daryti. Mano vienas dvasinių mokytojų perdavė 3x8 programą, kuri leidžia žmogui harmoningai gyventi: 8 valandas dirbu, 8 valandas ilsiuosi, 8 valandas miegu.
Taigi, maistas dažnai pasirenkamas kaip ramintojas po dienos darbų. Maistas kartais išties gerai atpalaiduoja ir nuramina. Ypač saldus. Ir tikrai nieko blogo kartais imti ir paužkandžiauti ir taip atsipalaiduoti. Tačiau apsvarstykime, kad yra ir kitų malonių atsipalaidavimo būdų (pvz. išeiti pasivaikščioti, pažiūrėti gerą filmą ar paskaityti knygą), kurie neturi jokio neigiamo šalutinio poveikio. Plius kai žmogus stresuoja, jo virškinimas žymiai suprastėja. Paskaitykite straipsnį apie tai. Be kita ko, jeigu maistas naudojamas atsipalaidavimui, didelė tikimybė, kad mes persivalgysime ir nemalonumai skrandyje vargu ar suteiks gerą pasitenkinimo jausmą, kurio tikėjomės.
5 klausimas - ar valgau tam, kad nenorėčiau valgyti prieš miegą?
Nevalgyti tam tikrą laiką prieš miegą, nes "viskas sueis į riebalus" - labai paplitęs tarp žmonių, kurie laikosi dietų, mitas. Bičiuliai, alkiui laikrodis neegzistuoja. Jeigu mes valgysime pagal savo alkio ir sotumo signalus, paisysime jų, viskas gerai bus ir su mūsų svoriu.
Žmonės, kurie maitinasi intuityviai, niekada neina miegoti tuščiu skrandžiu. Man pačiai tai prilygtų košmarui - aš net negalėčiau užmigti, jeigu jausčiausi alkana! Todėl jeigu prieš miegą noriu valgyti, būtinai užkandu.
Plačiau apie intuityvų valgymą
6 klausimas - ar valgau tam, kad pabėgčiau nuo problemų?
Emocinis valgymas, valgymas nejaučiant tikrojo fiziologinio alkio, tikrųjų problemų nesprendžia. Tai tik laikinai atitolina nuo problemos sprendimo. Valgymas, kaip priemonė tvarkytis su emocijomis, problemas gali tik pagilinti - paskui reikės tvarkytis ne tik su sunkumais, bet ir su valgymo pasekmėmis. Todėl verta ieškoti sveikų būdų kaip atsipalaiduoti - vonia, knyga, pasivaikščiojimas, dienoraščio rašymas, atviras pokalbis ir t.t.
Ir pabaigai dar kartą akcentas:
Viskas su užkandžiavimu yra gerai - užkandžiai yra natūrali mūsų mitybos dalis. Tačiau jeigu tai vyksta nuolat, verta save pastebėti atidžiau ir atrasti ką užkandžiavimu bandome kompensuoti - tikriausiai, kažkokius nepatenkintus poreikius.
Ačiū, kad skaitote. Jeigu straipsnis buvo naudingas - pasidalinkite su draugais 👇
